- partija
- pártija sf. (1) DŽ 1. politinė organizacija, reiškianti visuomenės sluoksnio idealus ir interesus: Mums reikalingos tokios partijos, kurios nuolat turėtų tikrus ryšius su masėmis ir kurios mokėtų vadovauti šioms masėms rš. Jis nesikišo politiką ir partijų rietenas rš. O kad pasipešė partijėlės, tai čia juk neilgam rš. 2. sov. Tarybų Sąjungos komunistų partija (TSKP): Partija yra vadovaujanti jėga mūsų valstybėje rš. Viena partija – viena tiesa S.Nėr. Aš irgi rašyčiaus pártijon, ale nebe tam čėsas (per senas) Slm. 3. grupė asmenų, kuriuos jungia bendri interesai, bendros pažiūros, siekimai: Puškinas jaunystėje laikėsi Karamzino pártijos DŽ. 4. grupė, būrys, pulkas, dalis: Padalijo į dvi pártijas pjauti [rugius] Eig. Jau nušliaužtos visos uogos: pártijų pártijos eita Pln. Bobos pártijom lekia į uogas Ėr. Nežinai šitos šunų pártijos (bernų gaujos) – anys loja ir loja Trgn. Buvo trys pártijos kiaulių Btg. 5. muz. daugiabalsio muzikos veikalo dalis vienam balsui ar instrumentui: Balsų bei instrumentų partijoms atskirti vartojami skliaustai, vadinami akoladėmis rš. Smuiko partija rš. 6. žaidimas (kortų, šachmatų ir pan.) nuo pradžios iki galo: Lošdavom vieną kitą partiją šaškių rš. Tik pradėję partiją, jie stengiasi išsikapoti P.Cvir. 7. tam tikras daiktų, gaminių kiekis: Partija – tai bet koks vienodos kokybės linų kiekis, skirtas vienkartiniam pristatymui ir įformintas vienu dokumentu rš. Jau pradėta gaminti pirmoji vitaminų partija sp. 8. TrpŽ santuoka naudingumo ar nenaudingumo sutuoktiniui požiūriu: Pártija būtų nebloga NdŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.